Tvirtas lietuvių liaudies meno pamatas visada buvo ir bus tradicinė etninė tautos kultūra, savo šaknimis siekianti net senosios Europos, indoeuropiečių, prabaltų ir baltų kultūras. Tai dar kartą patvirtina naujausi etnologiniai, ypač mitologiniai ir archeologiniai baltų dvasinės ir materialinės kultūros tyrinėjimai, kurių sferai priklauso ir turtingas lietuvių tautodailės palikimas. Senąja lietuvių liaudies architektūra, įvairiomis mažosios architektūros formomis, o ypač tokia savita tautodailės sritimi kaip kryžiai imta domėtis jau XIX a. antroje ir XX a. pirmoje pusėje. Šis susidomėjimas itin išaugo dabar, vėl atgimstant tautinei lietuvių savimonei ir kultūrai, papročiams ir tradicijoms. Lietuvoje išliko dar gana daug stogastulpių, koplytstulpių, koplytėlių, virš kurių šviečia saulės — geležinės jų užbaigos. Daug tų geležinių viršūnių sukaupta tyliuose Lietuvos muziejų fonduose. Daug tebekyla virš bažnyčių, koplyčių, varpinių ir šventorių vartų ar tebestovi kapinėse ir jau apleistose kapinaitėse.