Nuo pat pirmųjų vargonų paminėjimo 1408 m. iki XVII a. Lietuvos vargonų meną formavo vokiškų kraštų - Gdansko, Karaliaučiaus - meistrai. Jie atvykdavo išpildyti tik atskirus užsakymus didesniuose LDK kultūros centruose — Vilniuje, Kaune, Gardine, Kretingoje ir kt., o dėl užsakymų stokos ilgesniam laikui čia neapsistodavo. Tačiau greta atvykstančių meistrų jau 1504 m. Vilniuje minimas nuolat gyvenantis vargonų meistras Janas Tychota (Tychy, Cichy, Tylusis), kaip teigiama, pastatęs vargonus Vilniaus katedroje. XVI a. pirmoje pusėje Vilniuje, Jurgio Radvilos dvare dirbo meistras Urbonas Neidenbergas. 1534 m. minimas jo sukurtas pozityvas — nedideli vargonai, manoma, skirti Radvilų rūmams. Įdomus faktas, kad šiuo meistru susidomėjo Prūsijos kunigaikštis Albrechtas ir J. Radvilos prašęs atsiųsti pas jį meistrą taisyti Karaliaučiaus pilies vargonų - esą, baigęs darbą meistras būsiąs nedelsiant grąžintas atgal. Ši kukli žinia liudija, kad Vilniuje XVI a. pirmojoje pusėje jau būta nuolatinio vargondirbio, žinomo ne tik Lietuvoje, bet ir Karaliaučiuje.